Amžiaus kelionė (I dalis)

Pagaliau ištaikiau minutėlę aprašyti bene įspūdingiausią gyvenimo kelionę (turiu omeny, kad per tokį trumpą laiką tiek daug apkeliavau).

Kelionė prasidėjo penktadienio vakare (gegužės 29 d.). Iš kart po darbo pasiėmiau kuprinę ir 21 valandą pajudėjau autobusu į Varšuvos oro uostą. Su manimi keliavo pusbrolis Gražvydas ir Evaldas (buvęs grupiokas, sugerovas ir šiaip geras draugas, su kuriuo pusė pasaulio „išmaišyta“). Tikėjausi pamiegoti autobuse, bet prieky manęs sėdėjo labai įdomus prancūzas, kuris įvėlė mane į gilius ir ilgus pamąstymus apie gyvenimą. Prancūzas vardu Jean-Pierre, jam 62 metai, bet labai jaunatviškai atrodantis. Jis gyvenime kažkiek dirbo gidu (daugiausia kalnų), anksti išsiskyrė su žmona, tad sakė, kad ši nespėjo suėsti jo sveikatos. Dabar jis mėgaujasi pensija ir keliauja skersai išilgai po pasaulį (tuo metu jis aplankęs Skandinaviją pro Baltų šalis keliavo į Čekiją, paskui žadėjo traukti link Kroatijos), jis sakė, kad jau keliauja 2 mėnesius. Jo gyvenimo filosofija ir būdas žiauriai įdomus ir vyriškas, žmogus daug matęs, turi ką papasakoti. Ypač įstrigo jo pasakojimai apie draugus ar šiaip bendraamžius, kurie „dirba sunkų darbą“, yra „susitraukę, susilenkę, vos pajuda“… Žodžiu, jam svarbiausia sunkiai nedirbti, gyventi sveikai ir įdomiai. Man jis taip pat siūlė važiuoti į Prancūzijos Alpes dirbti su turistais arba į Briuselį, kur dirba jo sūnus. Negalėjau praleisti progos vėl paplepėti prancūziškai po beveik 5 metų pertraukos. Išsiskiriant manęs neapleido mintys ir liūdesys, kad tiek daug matęs žmogus visus savo įspūdžius visgi nusineš į kapus…

Varšuvos oro uoste buvome 5 ryto ir teko laukti lėktuvo iki 12 val… Pabendravom su Tokiu indu vardu Kumar, kuris teigė, kad jo įmonė nupirko „Algirdo“ viešbutį ir derasi dėl „Klaipėdos“.

Londone lėktuvas vėlavo pakilti 3 valandas, tad jau pavargę laukėme kartu su kiaulių gripo bijančiais siauraakiais.

Kelionė su American Airlines patiko: skaniai maitina, kiekvienam keleiviui priešais nosį televizoriukas, kuriame gali pasirinkti, kokius nori žiūrėti filmus, kokios muzikos nori klausytis ir pan.

Pagaliau vėl Niu Jorke, JFK. Į JAV praleido lengvai, tik eilinį kartą nuėmė pirštų antspaudus, pasiklausė, kelintą kartą jau važiuoju, ką gyvenime veikiu, kodėl tiek mažai bagažo, ar toks jau turtingas, kad pas juos viską pirksiu… Pasitiko mus vaikystės draugė Agnė (kaimynė, su kuria kartu augau iki 8 metų), nors tai ir nebuvo planuota, bet mama suderino šį reikaliuką man nieko nežinant (gavau maloniai nustebinusią SMS Londone). Susiskambinau ir Agnė mus nusivežė pas save namo prie Filadelfijos.

Tęsinys netrukus…