Gyvenimo takeliais

Naktis šviesi, jauki, giedra,
Mėnulis, žvaigždės, smilgos…
Per viską žengia palengva
Tos mano kojos ilgos.

Einu, labai seniai einu.
Ir Tu likai jau taip toli…
Taip lengva bet kartu graudu,
Nes Tu buvai tokia graži.

Ir laisvas jau, žmogau, esi,
Kvėpuoji tyrą orą…
Kišenėj nieko neturi,
Krūtinėj meilės norą…

Kiek daug turėjai, dar kažkur turi,
Bet nieko juk nereikia.
Tas Vardas, kur kaskart tari
Pilnatvę tau suteikia.

Juk viską puikiai supranti:
Ne tau tas pilkas miestas.
Juk niekaip ir neįpranti
Tūnot šešėlin sviestas.

Matai, žinai ir supranti,
O gaila, gaila žiauriai:
Tokie atbukę ir akli!..
Todėl bendrauja bjauriai.

Eini į tylą, vis eini…
Į gamtą, nuo žmonių…
Naktim apgirtęs, dar geri
Jau vienas, be draugų…